ir

2 ir̃ adv. 1. irgi, taip pat: Aš ir̃ nežinau, kur jis Vlkv. O ar tu ir̃ žinai, kas čia nusidavė? K. Aš jos nebematysiu – ji bus kitur, aš ir kitur rš. Man vainikas ir patinka, o bernelis dar labiau Vaižg. An jos svodbos ir̃ buvau pakviestas Jrk13. Aš ir rytoj važiuoju Sdk. Mano sunkumas ir apmažo Rg. 2. net: Jeigu jis ir sirgdavo, o kartais reikdavo šauktis ir daktaro, tai visuomet nuo persivalgymo P.Cvir. Zuikis ir lapo bijo Pln. Jis tai ir̃ dabar dar nežinojo KI97. Arklio ir to nemoka pakinkyt Ds. Daug yr ir tokių, kur nekenčiu kaip ožių J. Jei ir kaip prašys, neatsišaukie OG449. | „Ak, močiute“, tariu, „bensyk ir verkusi liaukis“ K.Donel. | Ot ir nebijau tavęs! Vkš. ^ Ir mažas kelmas išverta vežimą VP18. Ir višta ne veltui kasa S.Dauk. Ir pelė savo urve ginas S.Dauk. Ir viena akis turi miego turėti B. Ir visi vienos momos vaikai, ne visi vienos išminties B. Ir iš didžio debesio mažas lytus B. Mylimam svečiui ir nevirusi virusi, ir nekepusi kepusi (viskas skanu) B. Kad žmogus ir miršta, darbai gyvena J.Jabl.